1. Kadangi aluje yra organinių ingredientų, tokių kaip alkoholis, o plastikiniuose buteliuose esantis plastikas priklauso organinėms medžiagoms, šios organinės medžiagos yra kenksmingos žmogaus organizmui. Pagal detalaus suderinamumo principą šios organinės medžiagos ištirpsta aluje. Į organizmą patekusios toksiškos organinės medžiagos kenkia žmogaus organizmui, todėl alus nėra fasuojamas į plastikinius butelius.
2. Stikliniai buteliai turi gerų dujų barjerinių savybių, ilgo laikymo, gero skaidrumo ir lengvo perdirbimo privalumų, tačiau yra ir problemų, tokių kaip didelis energijos suvartojimas gamyboje, nepatogumas ir lengvas sprogimas bei sužalojimas.
Pastaruoju metu itin didelio barjero PET butelių, kurių pagrindinis tikslas – alaus pakuotės, kūrimas ir tyrimai tapo aktualia pramonės šaka, ir po ilgų intensyvių tyrimų padaryta didelė pažanga. Alus yra itin jautrus šviesai ir deguoniui, o jo galiojimo laikas paprastai siekia 120 dienų. Alaus butelio deguonies pralaidumas per 120 dienų turi būti ne didesnis kaip 1×10⁻⁶g, o CO₂ nuostoliai – ne daugiau kaip 5 %.
Šis reikalavimas yra 2–5 kartus didesnis nei gryno PET butelio barjerinės savybės; be to, kai kurios alaus daryklos alaus gamybai naudoja pasterizacijos metodą, kuriam reikalingas atsparumas maksimaliai temperatūrai iki 298 ℃, o gryno PET butelio stiprumas, atsparumas karščiui ir dujų barjeras neatitinka alaus butelių reikalavimų, todėl žmonės skuba tirti ir kurti naujas medžiagas bei naujus procesus įvairiems barjerams ir jų patobulinimams.
Šiuo metu technologija, leidžianti stiklinius butelius ir metalines alaus skardines pakeisti poliesterio buteliais, yra subrendusi, o komercializacijos procesas jau prasidėjo. Žurnalo „Modern Plastics“ prognozėmis, per ateinančius 3–10 metų 1–5 % pasaulinio alaus bus paversta PET butelių pakuotėmis.
Įrašo laikas: 2022 m. rugpjūčio 18 d.